Sprogimas

Lietuvos verslo Baltarusijoje laukia ir galimybės, ir iššūkiai

Pastaraisiais metais ir ypač po taikiai praėjusių Prezidento rinkimų pastebimas progresas Baltarusijos vidaus ir užsienio politikoje, taip pat santykiuose su tarptautinėmis finansinėmis struktūromis, tačiau tai nemenkai kontrastuoja su blogėjančia vidaus ekonomikos situacija. Apie verslo ir investicinę aplinką Baltarusijoje vasario 4 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) surengtame specialiame posėdyje kalbėjo Lietuvos ambasadorius Baltarusijoje Evaldas Ignatavičius ir advokatų kontoros „Cobalt“ vadovaujanti partnerė Baltarusijoje Darija Žuk.
Kalbėdamas apie verslo plėtrą Baltarusijoje, ambasadorius išskiria santykinius Baltarusijos pranašumus, kurie, nepaisant gana sudėtingos šios šalies vidaus ekonominės situacijos, gali tiek vietos, tiek investuojančiam verslui sukurti papildomas pridėtines vertes: darbo jėgos kaštai, resursų dydis ir kaina, santykinai maža konkurencija kai kuriose sferose.
„Taip pat valstybės pastangos stabilizuoti ekonominę situaciją galėtų padėti išnaudoti išvardintus privalumus, logistikos grandinių steigimas, abipusė pagalba siekiant amortizuoti eksporto praradimus bei juos diversifikuoti, pagalba diegiant sertifikavimo ir standartizavimo įrankius, ieškant partnerių eksportui į trečiąsisias šalis, kuriant bendrą pridėtinę vertę,“ – sako E.Ignatavičius.
Pasak D.Žuk, jaučiamas kinų, rusų, ukrainiečių investuotojų susidomėjimas Baltarusija: „Tarptautinės finansinės institucijos ir fondai, tokie kaip Šiaurės investicijų bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, NEFCO, Eurazijos vystymo bankas pasirengę finansuoti Baltarusijoje plėtojamus projektus. Viešai paskelbta apie vyriausybės planus šiais metais parduoti akcijų paketus (25 proc. plius 1 akciją) 56 valstybės valdomose įmonėse.“
Teisininkės teigimu, žvelgiant iš užsienio investuotojų perspektyvos praeitais metais dėl Baltarusijos rublio nuvertėjimo atpigo darbo jėga – vidutinis atlyginimas sumažėjo nuo 640 JAV dolerių iki 450 JAV dolerių. Taip pat atpigo nekilnojamasis turtas – gana patrauklius aktyvus galima įsigyti už protingą kainą. Kaip gana plačiai diskutuota Lietuvoje, vieninga Eurazijos ekonominė erdvė (buvusi Muitų sąjunga) leidžia per Baltarusijos rinką pasiekti Rusijos rinką išvengiant tam tikroms prekių grupėms taikomų sankcijų.
Tačiau iššūkių tolimesnei Lietuvos verslo Baltarusijoje plėtrai taip pat netrūksta: besitęsianti struktūrinė krizė ir nestabili makroekonominė padėtis, priklausomybė nuo naftos kainų ir Rusijos ekonominės padėties, vis dar per mažas ekonominio lankstumo lygis, neapibrėžtaumas finansų rinkoje, infliacija, didelė devalvacijos tikimybė, protekcionizmas, geopolitinės situacijos įtaka, bloga ekonomikos situacija pagrindinėse eksporto rinkose – Rusijoje ir Ukrainoje, abipusiai prekybiniai ir ekonominiai apribojimai.
Ambasadorius E.Ignatavičius sako, Minsko valdžia bando formuoti naują ekonominę politiką, tačiau nepakankamai ryžtingai. Apie naują ekonominį modelį prakalbta 2015 m. pabaigoje: didelių permainų nenumatoma, tačiau pradėta kalbėti apie perėjimą prie valstybės įmonių valdymo tobulinimo, valdžios sektoriaus ir verslo partnerystės, taip pat atsižvelgta į Tarptautinio valiutos fondo raginimus mažinti subsidijavimą, tačiau ir toliau išlaikoma neefektyvi darbo rinka.
Nors dėl ekonominio nuosmukio oficiali valdžia linkusi kaltę versti užsienio faktoriams, verslas ir tarptautinių finansinių struktūrų ekspertai pastebi, kad priežastys yra šalies viduje. Reikalingos sisteminės struktūrinės ekonomikos reformos, kurios leistų katalizuoti ekonomikos gyvybingumą ir padidinti konkurencingumą, tačiau šalies valdžia kol kas radikalioms reformoms nepritaria.
***
Pagal prekybos apyvartą Baltarusija yra 7-ta didžiausia Lietuvos prekybos partnerė, o bendra prekybos apyvarta tarp dviejų šalių siekia 1,8 mlrd. EUR. Per paskutinį dešimtmetį Lietuvos-Baltarusijos prekybos apyvarta išaugo 3,5 karto, tame tarpe Lietuvos eksportas į Baltarusiją išaugo 4 kartus, o Baltarusijos eksportas į Lietuvą padidėjo 3 kartus. Lietuvos eksportas į Baltarusiją siekia 1,1 mlrd. EUR., arba 4,5 proc. nuo bendrų Lietuvos eksporto apimčių. Lietuvos importas iš Baltarusijos siekia 744 mln. EUR, arba 2,8 proc. nuo bendrų Lietuvos importo apimčių.

Daiva Rimašauskaitė
LPK  Komunikacijos departamento direktorė 

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode