Sprogimas

Lietuvoje – stumbrų ir taurų hibridai

Dėl numatomo stumbrų (Bison bonasus) perkėlimo iš Kėdainių ir Panevėžio rajonų į aptvarus prie Varėnos ir Telšių buvo išsamiai ištirta šių gyvūnų genetika. Sulyginus gautus duomenis su taurų (Bos primigenius) genetika (medžiaga tyrimams paimta iš archeologinių kasinėjimų metu ar atsitiktinai rastų taurų kaulų), paaiškėjo, kad šios dvi rūšys tarpusavyje susiję. Lietuvoje gyvenantys stumbrai iš tiesų yra gryniausi išlikę Europos taurų ir stumbrų hibridai (Bison Bos hybrida).

Mokslininkus genetinių tyrimų rezultatai nustebino, tačiau netikėtumas buvo malonus, nes atsiveria galimybė imtis naujų, įdomių projektų, atkurti tai, kas buvo metams bėgant gamtoje prarasta. Todėl ateityje numatomos dvi Lietuvos stumbrų apsaugos ir veisimo Lietuvoje kryptys: išgryninti stumbrų bandą eliminuojant iš jos stumbrų ir taurų hibridus, o iš hibridų bandos, sparčiai besivystančio taikomojo genetikos mokslo pagalba, palaipsniui išgryninti ir atkurti taurų populiaciją. Trūkstama taurų genetinės mozaikos dalis bus paimta iš Šiaurės Anglijoje dar išlikusių Šorthornų (Bos taurus) veislės jaučių.

Tuo pačiu spręstųsi ir dar viena, Kėdainių ir Panevėžio ūkininkams puikiai pažįstama ir jau įsisenėjusi problema. Jei stumbrai daugiausia maitinasi pievose, pavasarį ir rudenį dažnai ilgam įsikuria ūkininkų pasėliuose, tai taurai, kiek yra žinoma iš išlikusių biologinių–istorinių šaltinių, yra išimtinai girių gyventojai, minta daugiausia šakeliniu maistu, medžių žieve, pumpurais, pelkių augmenija, samanomis, kerpėmis. Skirtingai nei stumbrai, taurai ūkininkų neterorizuotų, laukuose jų nepamatytumėme, todėl jų populiacijos atkūrimas ir veisimas laisvėje laikomas labai perspektyviu. Tiesa, yra ir nepritariančiųjų, mokslininkų planams gali pasipriešinti įtakinga miškininkų bendruomenė, kurią miškų želdiniais mintančios stambaus laukinio galvijo rūšies atsiradimas ir išplitimas gamtoje nežavi.

Pasak kalbintų Krekenavos, Ramygalos, Šėtos gyventojų, kurie stumbrus pažįsta ne iš pasakojimų, o nuolat mato juos savo prižiūrimuose kultūriniuose laukuose, nors stumbrai Pašilių stumbryne Panevėžio r. veisiami jau nuo 1969 m., o į laisvę leidžiami nuo 1973 m., tačiau ilgą laiką jų beveik niekas nepastebėdavo. „Pastebėti“ pradėjo pastarąjį dešimtmetį, kai laisvėje gyvenanti banda perkopė 100 individų ir už jų padaryta žalą Gamtos apsaugos fondo mokamos kompensacijos priartėjo prie šešiaženklių skaičių. Gyvūnai, kurie laikosi ir maitinasi miškuose, problemų nekeltų, niekas jų iškeldinti nesiryžtų, priešingai – kiekviena ir nauja, ir sena rūšis būtų laukiama, nes praturtintų vietinę fauną, paįvairintų šernais, stirnomis ir mangutais gausią Lietuvos gyvūnijos populiacijų monotoniją.

Apie stumbrų daromą žalą, dėl kurios šiuos žvėris ir nuspręsta iškeldinti iš Kėdainių ir Panevėžio rajonų, diskutuojama jau senai, yra pateikta prieštaringiausių vertinimų ir argumentų. Stumbrų genetiniai tyrimai atlikti siekiant nustatyti iškeldinamos populiacijos gyvybingumą. Rečiau sulaukiama žinių apie taurus, paskutinį kartą žurnale „Medžiotojas ir meškeriotojas“ buvo rašoma apie 2011 m. Kupiškio r., vykdant Skapiškio ežero valymo darbus, surastus puikiai išsilaikiusius tauro ragus.

Kupiškyje surasti tauro ragai, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, susijusioms su taurų populiacijos atkūrimo galimybėmis, tampa dar vertingesni. Lietuvos mokslininkai jau nuo 1975 m. kaupia ir tiria kanopinių gyvūnų ragus, iš esmės todėl vystoma ir gamtininkų palaikoma medžioklės trofėjų apžiūrų, parodų rengimo tradicija. Gyvūnų ragai – tarsi jų sveikatos pažymėjimai, kurių nesuklastosi, iš jų galima nustatyti ne tik rūšiai būdingas genetines savybes, bet ir konkretaus ragus nešiojusio individo sveikatos būklę, kuo jis maitinosi, kokia jo gyvenamuoju metu buvo ekologinė situacija gamtoje – visa ši informacija sukaupiama nuolat augančiame ar ataugančiame ragų kauliname audinyje. Todėl Kupiškyje surasti tauro ragai tapo ne tik vertingu išlikusiu praeities reliktu, tačiau ir naudingu informacijos šaltiniu atpažįstant buvusią ir atkuriant naująją senųjų raguočių taurų populiaciją.

Aleksandras Valentas,
viešųjų ryšių konsultantas
UAB RINKOM

 

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode