Parama dėkojame




Sprogimas

Lietuvos karinė žvalgyba teigia, kad šnipams skiriamos per švelnios bausmės

Už šnipinėjimą Lietuvoje skiriamos pernelyg švelnios bausmės, teigia karinė žvalgyba. Teismų sistemos atstovai savo ruožtu atkreipia dėmesį, kad Lietuvos žvalgyba leidžia šnipams veikti ilgą laiką.

Krašto apsaugos ministerijai pavaldaus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento 2015 metų ataskaitoje rašoma, kad švelnios bausmės Lietuvoje veikiančių šnipų neatgraso nuo tokios veiklos.

„Besiformuojanti Lietuvos teisinė praktika, skiriant pernelyg švelnias bausmes už šnipinėjimą, nesudaro būtinų prielaidų atgrasymui nuo tokios veikos“, - teigiama dokumente.

Anot žvalgybos, nors šnipų taikos metu vykdoma veikla nedaro didelės žalos valstybei, tokie asmenys krizinių situacijų ar karo metu vykdytų ir užduotis, keliančias kur kas didesnę žalą.

Ataskaitoje rašoma, kad tai gerai iliustruoja Gruzijos pavyzdys, kai Rusijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) užverbuotas Gruzijos karininkas teikė didelės žalos nesukeliančią informaciją, o 2008 metais prasidėjus kariniams veiksmams perdavė informaciją apie Boržomio tarpukalnėje dislokuotus sraigtasparnius ir po kelių dienų ši bazė buvo subombarduota.

Teismų administracija: žvalgyba pati leidžia šnipams veikti per ilgai

Pastaraisiais metais pirmosios instancijos teismuose buvo išnagrinėtos dvi baudžiamosios bylos dėl šnipinėjimo Baltarusijai. 2015 lapkritį už tai buvo nuteistas buvęs oro eismo paslaugas teikiančios valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojas Romualdas Lipskis - jam skirti treji metai kalėjimo. Šių metų kovą už šnipinėjimą trejiems metams laisvės atėmimo nuteistas buvęs kariuomenės medikas Andrejus Ošurkovas.

„Teismas abiem atvejais bausmes skyrė sankcijos ribose, įvertinęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymais, - rašoma Nacionalinės teismų administracijos komentare BNS.

Teismų sistemos atstovai kol kas nekomentuoja bausmės R.Lipskiui, nes jo byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Argumentuodama sprendimą dėl A.Ošurkovo Teismų administracija teigia, kad skelbdamas nuosprendį teismas įvertino, jog „kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvino tai, kad jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo atskleisti nusikalstamą veiką“.

„Skiriant bausmę ir parenkant bausmės trukmę atsižvelgta į tai, kad veika tęsėsi pakankamai ilgą laiką, kaltinamasis praeityje neteistas, charakterizuojamas gerai, ilgą laiką išbuvo kardomajame kalinime. Šio nuosprendžio prokuroras apeliacine tvarka neskundė, taigi sutiko, kad A.Ošurkovui paskirta jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kitas bylos aplinkybes atitinkanti bausmė“, - teigia Nacionalinė teismų administracija.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad dar 2012 metais buvo fiksuojami A.Ošurkovo susitikimai su Baltarusijos žvalgybos agentu Sergejumi Kurulenka, perduodama informacija, tačiau nepaisant to, specialiosios tarnybos beveik metus laiko nenutraukė šnipinėjimo ir taip pati sudarė sąlygas Lietuvos kariuomenės ir valstybės saugumui svarbiai informacijai patekti į Baltarusijos rankas.

Kad žvalgybiniai veiksmai buvo tęsiami per ilgai, teismas nurodo ir R.Lipskio baudžiamosios bylos nuosprendyje.

Politologas: bausmių neišvengiamumas yra geresnė atgrasymo priemonė nei jų dydis

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Tomas Janeliūnas teigia, kad bausmių neišvengiamumas šnipams būtų geresnė jų atgrasymo priemonė, nei bausmės dydis.

„Ne tiek konkreti bausmė ar įkalinimo trukmė labiau nulemtų (atgrasymą), bet apskritai suvokimas, kad žvalgyba visais atvejis tokius asmenis stengsis patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, - BNS sakė ekspertas.

Jis sutiko su žvalgybos nuomone, kad šnipinėjimas taikos metu yra pasirengimas „žymiai didesniems veiksmams“ krizės ar karinio konflikto metu.

Pasak T.Janeliūno, iš Lietuvos teisėsaugos sučiuptų šnipinėjančiųjų matyti, kad nedraugiškų valstybių specialiosioms tarnyboms rūpi viskas, kas susiję su Lietuvos kariuomene, įskaitant ir asmenų verbavimo joje galimybes. Be to, šnipai domisi, kokiais būdais Lietuva techniniu lygiu palaiko oro erdvės saugumą, o karinio konflikto atveju tokie duomenys gali būti naudojami perimant Lietuvos oro erdvės kontrolę.

„Tai atitinka klasikinius šnipinėjimo objektus - karinės struktūros, civilinės ir karinės institucijos, susijusios su tokiais strateginiais objektais kaip oro paslaugos, susisiekimas oru. Taip pat gali būti kitos infrastruktūros sistemos - geležinkeliai, jūrų, kur lygiai taip pat karo metu būtų stengiamasi perimti kontrolę tokiuose kritiniuose taškuose“, - sakė politologas.

Jis pridūrė, kad šnipinėjančių asmenų atžvilgiu vykdomas teisminis procesas taip pat yra savotiška prevencija šnipinėjimui.

„Ilgą laiką šnipinėjimu užsiiminėję žmonės negalvojo, kad jiems gali grėsti atsakomybė“, - teigė T.Janeliūnas.

Eksperto teigimu, šnipinėjimo užkardymas kitose valstybėse labai priklauso nuo šnipinėjimo atvejų, jų masto, tuo metu Lietuva dėl nedidelės patirties dar nežino, kaip elgtis su šnipinėjančiais asmenimis.

„Matyt, visa tai ateis ilgainiui ir ta praktika priklausys nuo situacijos, ar šnipinėjimas bus intensyvėjantis, ar vis tik pakankamai retas reiškinys“, - sakė politologas.

Lietuvoje - dar du šnipinėjimo atvejai, Rusijos kalėjime - du lietuviai

Paskutinę 2014 metų dieną paskelbta apie sulaikytą Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų karininką, kuris, įtariama, šnipinėjo užsienio valstybei teikdamas ją dominančią informaciją, taip pat – ir įslaptintą. Taip pat sulaikytas asmuo, kuriam minimas karininkas teikė surinktus duomenis.

Be to, 2015 metų viduryje pranešta apie dar vieną ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo, kurį, kaip įtaria teisėsauga, vykdė Rusijos pilietis, Federalinės saugumo tarnybos (FSB) darbuotojas. Valstybės saugumo departamento teigimu, atskleidus šnipą buvo užkirstas kelias bandymui „prieiti prie tik Lietuvos vadovams žinomos informacijos, siekiant manipuliuoti ir įtakoti Lietuvos sprendimų priėmimo procesus aukščiausiame lygyje“.

Savo ruožtu Rusijos teismas šių metų kovą 12-ai metų kalėti nuteisė lietuvį Aristidą Tamošaitį, kuris, anot Rusijos, prisipažino dirbantis Antrajame operatyvinių tarnybų departamente. Lietuvis sulaikytas praėjus trims savaitėms po to, kai Lietuvoje buvo sulaikytas minėtas FSB darbuotojas.

Pernai vasarą Rusija taip pat pranešė sulaikiusi Lietuvos ir Rusijos pilietį Jevgenijų Mataitį, kuris įtariamas valstybės išdavyste. Šiuo metu jis teisiamas Karaliaučiaus srityje.

BNS

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode