Afrikinio kiaulių maro (AKM) situacija mūsų šalyje yra kontroliuojama, todėl valstybės lygio ekstremali situacija, paskelbta dėl AKM, gali būti atšaukta. Tam pritarta šią savaitę įvykusiame Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdyje.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas posėdyje pateikė informaciją apie 2014–2016 m. AKM situaciją Lietuvoje, apžvelgė ligos atvejų statistiką laukinėje faunoje ir kiaulių laikymo vietose bei AKM paplitimą kitose šalyse, supažindino su taikomomis prevencijos ir kontrolės priemonėmis.
Populiarusis respublikinis kaimo vaikų ir jaunimo konkursas „Po tėviškės dangum“ šiemet rengiamas jau dvyliktąjį kartą. Šiemet konkurso tema bus „Aš – kaimas – bendruomenė 2030“. Jo užduotis yra sukurti savo vietos bendruomenės ateities viziją 2030 metais. 
Žemės ūkio ministerija sulaukia atskirų kaimo vietovių vietos veiklos grupių (VVG) klausimų bei kreipimųsi dėl vietos plėtros strategijų keitimų ir strategijų įgyvendinimo pradžios. 
Lietuva suinteresuota ilgalaikiu ekonominiu bendradarbiavimu su Kinija ir draugiškų santykių tarp įvairių institucijų plėtojimu. Pastarieji metai žymi naują Lietuvos ir Kinijos santykių lygmenį – vis dažnesni tapo aukščiausio lygio susitikimai tarp abiejų šalių pareigūnų, duodantys puikių rezultatų. Lapkričio 7 d. žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė susitiko su Kinijos generalinės kokybės priežiūros ir karantino administracijos (AQSIQ) viceministru Sun Dawei aptarti eksporto leidimų klausimų. 
Mūsų šalies rinkoje ir viešojo maitinimo įmonėse maisto produktų su GMO vartojimas ir naudojimas mažėja. Vartotojai įdėmiau skaito etiketes ir renkasi mažiau rizikos keliančius produktus. Lietuvoje galima prekiauti produktais su GMO tik pagamintais iš ES įteisintų augalų veislių. 
JAV ekspertai Lietuvoje atliko auditą valstybinės kiaušinių gaminių kontrolės srityje. Tai yra svarbus žingsnis siekiant suderinti leidimus mūsų šalies kiaušinių gaminių gamybos įmonėms eksportuoti savo produkciją į JAV. 
Nuo šių metų lapkričio 1 dienos įsigaliojo nauji teisės aktų reikalavimai, pagal kuriuos vartotojai privalo gauti išsamią informaciją apie parduotuvėse parduodamus nefasuotus maisto produktus (pvz. sveriamus sausainius, saldainius, mėsos ir pieno gaminius, šviežią duoną ir kt.). 
Žemės ūkio ministerija primena, kad kiekvienas laikytojas privalo ženklinti, registruoti laikomus ūkinius gyvūnus ir tvarkyti jų apskaitą. Laikymo vietose privaloma ženklinti ir registruoti esančius galvijus, bizonus, azijinius buivolus, avis, ožkas, arklinių šeimos gyvūnus ir kiaules (kiaulės ženklinamos tik perkeliant), tvarkyti jų apskaitą. Siekdamas valstybės paramos, laikytojas privalo registruoti ir kitus laikomus ūkinius gyvūnus.
Vitaminų ir mineralų gausa pažymintys moliūgai po truputį atranda kelią ir į lietuvių virtuves. Tai lengvai virškinama daržovė, ypač naudinga sergantiems inkstų ir kepenų ligomis. 2016 m. šalyje deklaruota 61,74 ha moliūgų pasėlių. Moliūgas nėra įnoringa daržovė, todėl puikiai auga bet kur. Lietuvos klimatas jų auginimui irgi ganėtinai palankus. 
Nuo lapkričio 2 d. pradedamos rinkti paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse. Paraiškas galima teikti iki gruodžio 16 d. Šiam paraiškų priėmimui skirta 3 mln. Eur.
Lietuvos žvejai kasmet skaičiuoja nuostolius dėl jūrų žinduolių ir paukščių padarytos žalos. Į žvejų tinklus pakliūna žiemojantys paukščiai, nuostolių pridaro tinklus ir kitus žvejybos įrankius sudraskantys ruoniai. Visa tai sumažina žvejų laimikį ir atneša didelių nuostolių verslinei žvejybai. Šios problemos neįmanoma išspręsti vien pačių žvejų pastangomis, todėl reikalinga papildoma parama. Siekdama atlyginti žvejų patiriamą žalą, Žemės ūkio ministerija kviečia teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonę „Jūrų biologinės įvairovės apsauga ir atkūrimas – kompensavimo sistemos už jūrų žinduolių ir paukščių daromą žalą sužvejojamiems laimikiams“. 
Morkų auginimas jau daugybę metų nepraranda savo populiarumo. Tai daržovė, kurios maistine verte ir vitaminų gausa neabejoja niekas. Studijos parodė, kad morkos ne tik valo kraują, šalina toksinus, bet ir subalansuoja medžiagų apykaitą. 2016 m. Lietuvoje deklaruoti 741,22 hektarai morkų plotų. Tai net 13,74 proc. (89,54 ha) daugiau nei ankstesniais metais.
Lietuva ir Armėnija tęsia dvišalį bendradarbiavimą žemės ūkio srityse –praėjusią savaitę žemės ūkio viceministro Ginto Sauliaus Cironkos vadovaujama delegacija lankėsi Armėnijoje. Vizito metu buvo apibendrinti pasiekti rezultatai, perteikiant Lietuvos patirtį tokiose svarbiose Armėnijai žemės ūkio srityse kaip gyvulininkystė ir gyvulių veislininkystė, žuvininkystė, ekologinių žemės ūkio produktų gamyba ir ekologinio sertifikavimo sistemos sukūrimas, ūkininkų, kooperatyvų, žemės ūkio bendrovių konsultavimas, taip pat numatytos ateities bendradarbiavimo galimybės.
Lietuva ir Armėnija tęsia dvišalį bendradarbiavimą žemės ūkio srityse –praėjusią savaitę žemės ūkio viceministro Ginto Sauliaus Cironkos vadovaujama delegacija lankėsi Armėnijoje. Vizito metu buvo apibendrinti pasiekti rezultatai, perteikiant Lietuvos patirtį tokiose svarbiose Armėnijai žemės ūkio srityse kaip gyvulininkystė ir gyvulių veislininkystė, žuvininkystė, ekologinių žemės ūkio produktų gamyba ir ekologinio sertifikavimo sistemos sukūrimas, ūkininkų, kooperatyvų, žemės ūkio bendrovių konsultavimas, taip pat numatytos ateities bendradarbiavimo galimybės. 
Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, siekdama kelti žemės ūkyje dirbančių gyvulininkystės specialistų kvalifikaciją, š. m. spalio–gruodžio mėnesiais rengia nemokamus kvalifikacijos kėlimo kursus gyvulių sėklintojams, embrionų persodinimo specialistams, ūkininkams–sėklintojams, gyvulių produktyvumo kontrolės paslaugas teikiantiems asmenims, galvijų bei arklių eksterjero vertintojams. 
Morkų auginimas jau daugybę metų nepraranda savo populiarumo. Tai daržovė, kurios maistine verte ir vitaminų gausa neabejoja niekas. Studijos parodė, kad morkos ne tik valo kraują, šalina toksinus, bet ir subalansuoja medžiagų apykaitą. 2016 m. Lietuvoje deklaruoti 741,22 hektarai morkų plotų. Tai net 13,74 proc. (89,54 ha) daugiau nei ankstesniais metais. 
2016 m. spalio 13–14 dienomis Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus vyriausieji specialistai kartu su specialistu iš Norvegijos vykdė Baltijos jūros tarptautinį akustinį (rudeninį) tyrimą (angl. BIAS) mokslinių tyrimų laivu „Darius“. Monitoringo metu buvo siekiama nustatyti pelaginių žuvų – strimelių ir bretlingių – išteklių kiekį Baltijos jūros Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Kiekviena Baltijos regiono šalis šiuos tyrimus atlieka savo ekonominėje zonoje tuo pačiu metu, t. y. spalio mėnesį. Šiuos mokslinius tyrimus jūroje koordinuoja bei rezultatus analizuoja Tarptautinės jūrų tyrinėjimų tarybos (angl. ICES) ekspertų grupė WGBIFS (Tarptautinių Baltijos žuvų tyrimų grupės). 
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad nors žemės mokesčio deklaracijas mokėtojams VMI turi pateikti iki lapkričio 2 d., žemės savininkai VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS) (
Per pirmąsias šešias avansų mokėjimo dienas daugiau kaip 103 tūkst. paramos gavėjų jau išmokėta 185 mln. eurų. 
Jau dvejus metus Lietuvoje ir kitose ES valstybėse privalu laikytis žalinimo reikalavimų – vykdyti aplinkos atžvilgiu palankesnę žemės ūkio veiklą. Kruopščiai išanalizavus pirmuosius rezultatus, tiek Europos Komisija (EK), tiek Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ėmėsi darbo siekdamos pašalinti visus iškilusius probleminius klausimus, optimizuoti visą žalinimo schemą bei palengvinti žalinimo reikalavimų įgyvendinimą pareiškėjams. 
Europos Komisija (EK) leido Lietuvai nuo kitų metų pradžios įpareigoti Lietuvos pieno perdirbėjus papildomai nurodyti ant produktų pakuočių, kokios kilmės pienas buvo panaudotas gamyboje. Pieno perdirbėjai į šį įpareigojimą žiūri neigiamai.
Šalies vartotojai jau nuo 2017 m. sausio 1 d. galės sužinoti, iš kokioje šalyje primelžto pieno Lietuvoje pagamintus pieno produktus jie valgo.
Manoma, kad pirmosios avys buvo prijaukintos prieš 10–12 tūkst. metų. Lietuvos teritorijoje jos atsirado maždaug II tūkst. pr. Kr. Šie gyvūnai puikiai prisitaiko prie įvairiausių klimato ir mitybos sąlygų, ir tai lėmė platų jų paplitimą. Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu 10452 augintojai laiko 186370 avių. Taigi vidutiniškai po 18 avių viename ūkyje. Ir nors avių skaičius nuolatos auga, jis dar toli nuo to, kuris vyravo tarpukario Lietuvoje. Tada avininkystė išgyveno tikrą pakilimą ir šalies ūkininkai augino net 1,5 milijono avių.
2016 m. lapkričio 16–17 dienomis Malmėje, Švedijos Karalystėje, vyks tarptautinė specializuota ekologiškų maisto produktų ir gėrimų paroda „Nordic organic food fair 2016“. Kiekvienais metais vykstanti paroda sulaukia didelio lankytojų dėmesio. Joje lankosi importuotojai, eksportuotojai, didžiųjų prekybos centrų atstovai, didmenininkai, kurie domisi ekologiška sertifikuota produkcija bei naujais tarptautiniais prekių ženklais pažymėtais produktais. 
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pradeda mokėti tiesioginių išmokų už 2016 m. deklaruotus plotus avansus. Jau šiandien, pirmąją avansų mokėjimo dieną, 38 mln. Eur paramos lėšų pasieks daugiau kaip 27 tūkst. pareiškėjų.
Kasdien daržovių ir vaisių valgo beveik 59 proc. Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 14 metų, tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendaciją kasdien suvalgyti bent penkis vaisius ir daržoves (arba 400 gramų neskaičiuojant bulvių ir kitų krakmolingų augalų) įgyvendina tik maždaug kas septintas lietuvis.
