Nušurmuliavo, nuvilnijo švenčių garsai su savimi nusinešdami 2016 – tųjų darbus, gražias akimirkas, mielus prisiminimus… 2017 metai atneša naujas idėjas, darbus, siekius…
Raseinių krašto istorijos muziejaus muziejininkės Vita Tarvydienė ir Lina Kantautienė toliau tęsia Raseinių rajono savivaldybės Etninės kultūros plėtros 2014-2016 m. programos projektą „Raseinių parapijų bažnyčių prakartėlės“. Aplankyta eilė Raseinių dekanato bažnyčių, nufotografuotos bažnyčiose įkurdintos prakartėlės, iliustruojančios Šv. Kalėdų esmę. Prakaitėlių tradicija išlikusi svarbi ir dabar, nors aiškinti tikintiesiems, kaip atrodė Jėzaus gimimo scena, lyg ir nebereikia.
Prakartėlė – Kūdikėlio Jėzaus gimimo Betliejaus tvartelyje vaizdas. Jai sukurti būtinos trys skulptūros: Marija, Juozapas ir kūdikėlis Jėzus. Mūsų bažnyčių prakartėlės labai turtingos: tvarteliuose guli asiliukai ir karvės, čia radome piemenėlių, jie dažniausiai buvo sustatyti priešais prakartėlę su avinėliais, kai kur šalimais tupi šuo. Virš prakartėlės sklando Jėzų garbinantys angelai. Neretai yra užrašas: „Gloria in excelsis Deo“. Tai reiškia „Šlovė Dievui aukštybėse“. Kai kuriose prakartėlėse stovi, atėję pasveikinti Jėzaus, Trys Karaliai, juos lydi įvairiaspalviai tarnai su kupranugariais, pasitaiko ir kitokių egzotiškų gyvūnų.
Kalėdų prakartėlės turi savo istoriją. Ankstyvieji krikščionys trečiame mūsų eros amžiuje pradėjo per Kalėdas inscenizuoti tvartelį Betliejaus oloje: Kristaus laikais visoje Palestinoje gyvulius laikė grotose. Taip prasidėjo prakartėlių tradicija. Visose kalbose šis žodis reiškia ėdžias (liet. – prakartas). Ilgus amžius ši tradicija buvo kartojama tik Betliejuje. Pirmąją gyvą prakartėlę Italijoje 1223 m. įrengė Šv. Pranciškus Asyžietis. Pirmąją skulptūrinę prakartėlę 1290–1292 m. sukūrė italų skulptorius Arnolfo di Cambio Romoje, Santa Maria bazilikoje.
Bažnyčiose prakartėlės dažniausiai įrengiamos Kūčių dieną ir pašventinamos per Bernelių mišias. Kalėdų eglė ir prakartėlė Vatikane, Šv. Petro aikštėje, pirmą kartą buvo pastatyta 1982 metais. Šį paprotį įvedė popiežius Jonas Paulius II. Eglė ir prakartėlė tarsi sujungia į vieną dvi krikščioniškas tradicijas: Kalėdų medį (amžinai žaliuojančią eglę) labiau būdingą šiaurinės Europos šalims ir Betliejaus prakartėlę, būdingesnę pietinės Europos šalims. Visa tai nuostabiai dera su senoviniais lietuvių Kūčių papročiais, kuomet žadinamos obelys, puošiamas šiaudelių „sodas“ (gyvybės medis), ypatingu šieneliu pašeriami ir laiminami gyvuliai tvarte.
Kalėdų prakartėlės byloja, kad Kristaus gimimas nėra tik istorinis faktas. Svarbu ne tik atminti, kad toks įvykis prieš du tūkstančius metų nutiko Betliejuje, bet ir priimti ateinantį Kristų čia ir dabar, t. y. šiandieniniame pasaulyje su savo tradicijomis, darbais, džiaugsmais ir iššūkiais.
Dėkojame Raseinių dekanato kunigams ir parapijų patikėtiniams už suteiktą galimybę nufotografuoti prakartėles bažnyčiose.
Virtualią parodą galima pamatyti: http://www.raseiniumuziejus.lt/renginiai-parodos
Muziejininkė Vita Tarvydienė
