Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdžių salėje vyko Gargždų miesto parko infrastruktūros sutvarkymo (statybos) techninio projekto projektinių pasiūlymų pristatymo visuomenei susirinkimas. Nors informacija apie vyksiantį susirinkimą buvo skelbta internete bei spaudoje, tačiau didesnio Gargžų miesto gyventojų susidomėjimo jis nesulaukė: dalyvavo vos keletas Gargždų bendruomenės atstovų.
Klaipėdos rajono vicemerė Rūta Cirtautaitė stebėjosi: „Tai svarbi mūsų miesto istorinė dalis, sutraukianti didžiausius Gargždų gyventojų srautus. Todėl mums turėtų būti ne vis vien, kaip atrodys mūsų miesto lankomiausia dalis. Be Minijos slėnio ir Gargždų parko, didesnių poilsio zonų, kuriose šiuo metu vyktų renginiai, neturime“.
Gargždų parko projektą rengia konkursą laimėjusi UAB „Aketuri architektai“, kuruoja − Architektūros ir urbanistikos skyrius, kurio vedėjas – Gytis Kasperavičius. Projektiniai pasiūlymai parengti pagal Gargždų miesto parko galimybių studiją.
Projekto rengėjai siūlo Gargždų miesto parke, pasinaudojant jau esančia takų sistema, išskirti 4 teminius takus: vienas skirtas istorijai, antras – kultūrai, trečias – šeimai ir ketvirtas – gamtai. Šiais takais būtų galima pasiekti įvairius parko objektus, atitinkančius tako temą. Siūloma kiekvieno tako pradžioje įrengti tik tam takui skirtą arką, pro kurią būtų galima įeiti į parką.
Istorijai skirtas takas turėtų prasidėti nuo Parko g. sankryžos, eiti pro senuosius laiptus, senvagę iki pliažo. Juo turėtų būti pasiekiami istorinės reikšmės taškai: partizanų paminklai, karių kapinės, buvusios dvarvietės ribos. Šiuo taku planuojama įprasminti miesto, dvaro istoriją, turėtų atsirasti mažosios architektūros elementai, t. y. nuorodos, stulpeliai, žymintys buvusio dvaro teritoriją, partizanų, II pasaulinio karo karių kapaduobes.
Gargždų garbės pilietė, istorikė, knygos „Gargždų miesto ir parapijos istorija“ autorė Janina Valančiūtė ragino atkreipti dėmesį į tai, kad Gargždų miesto parke dar reikia atlikti istorinius ir archeologinius tyrimus, siekiant nustatyti tikslias buvusios dvarvietės ribas, istorinio parko dalį. Taip pat ne visos tikslios vietos, kur palaidoti partizanai ar kariai, yra žinomos. Taigi, istorikės teigimu, projektuojant istorinį taką, reikia atsižvelgti į jau turimą informaciją ir numatyti, kad ji gali kisti, būti papildoma, todėl nederėtų žymėti tikslių dvaro teritorijos ribų, kol jos nėra žinomos, o projektuojant kitus takus reikia atsižvelgti į tai, kad po jais ar šalia jų gali būti partizanų ar II pasaulinio karo karių kapaduobės.
Kultūros takas turėtų būti platus, vedantis į miesto švenčių, renginių vietą apatinėje parko dalyje. Šis takas prasidėtų prie Kvietinių g. esančios autobusų stotelės šalia Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos, eitų pro mokyklos stadioną, naujuosius laiptelius ir baigtųsi apatinėje parko dalyje. Architektai siūlo įrengti kamerinių renginių amfiteatrą buvusios diskotekų aikštelės, dabar jaunimo vadinamos „ežio“ aikštele, vietoje, kur galėtų vykti įvairūs miesto renginiai, o parko lankytojai turėtų vietą prisėsti ir grožėtis atsiveriančiais vaizdais.
Šeimos taku siūloma sujungti sporto ir vaikų žaidimų aikšteles su kamerinių renginių ir jaunimo erdvėmis, įrengtais aptvertais tvenkiniais. Šis takas prasideda prie tremtinių atminimui skirto kryžiaus „Tautos skausmui atminti“ ir eina pro vaikų žaidimų aikštelę, kerta senojo parko dalį, eina pro „ežio“ aikštelę iki Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos stadiono. Šeimos take siūloma įrengti unikalią vaikų žaidimo erdvę, dengtą minkšta ir saugia žaidimų aikštelės danga. Projektiniuose sprendiniuose numatyta, kad aikštelė turėtų būti nelygi, su kalvelėmis. Taip pat siūloma įrengti ne tik įvairius įrenginius vaikams, t. y. sūpynes, čiuožyklas, bet ir erdvę jaunimui, kurios viena iš atrakcijų būtų laipiojimo sienelė.
Gamtos takas projektuojamas taip, kad juo einant būtų galima gėrėtis gamtos grožiu, Minijos vingiu. Takas prasideda nuo Gargždų tilto Minijos g. apatinėje dalyje, vadinamojo „brukio“, ir eina per visą apatinę parko dalį pro šaltinį iki pat patekimo į masinių renginių vietą apatinėje parko dalyje. Dalis tako būtų iš medžio, įrengta aukščiau, kad juo būtų galima praeiti ir tada, kai patvinsta upė. Taku būtų galima pasiekti paplūdimį, kurį projektuotojai siūlo plėsti ne tik valant pakrantes, bet ir įrengiant suoliukus, medinius gultus, šiukšliadėžes, laužavietes.
Pasak vicemerės Rūtos Cirtautaitės, Gargždų miesto parkas yra svarbus ne tik Gargždų gyventojų poilsiui, turistų apsilankymui, bet tai yra ir istoriškai svarbi vieta visam miestui, todėl gargždiškiai turėtų domėtis rengiamu projektu bei parko ateitimi, skirti dėmesio ne tik tam, kad parkas būtų gražus ir pilnas žaidimų aikštelių, bet ir domėtis, ar ruošiamasi tinkamai įamžinti mūsų miesto istorija.
„Kviečiu visus būti aktyvius, ypač senuosius gargždiškius, pasidalyti savo mintimis, pasiūlymais. Turime diskutuoti dabar, kad vėliau nebūtų nusivylusių, kad vienintelis Gargždų miesto parkas neatitiko mūsų lūkesčių“, – sakė vicemerė Rūta Cirtautaitė.
Ernesta Strakšytė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė
