Kultūros ministrė Liana Ruokytė–Jonsson reiškia gilią užuojautą šeimai ir artimiesiems, mirus teatro režisierei Aurelijai Ragauskaitei.
„Netekome iškilios menininkės, ne vieną dešimtmetį Lietuvos teatruose spektaklius stačiusios ir lietuvišką dramaturgiją puoselėjusios režisierės, Valstybinio jaunimo teatro įkūrėjos Aurelijos Ragauskaitės. Režisierės indėlis į Lietuvos teatro meną itin svarus ir įvairiapusis“, – sakė Liana Ruokytė–Jonsson.
Režisierė Aurelija Ragauskaitė, kilusi iš Šiaulių krašto, gimė 1924 metais kovo 31 dieną Šiaulėnuose. 1952 metais A. Ragauskaitė baigė Maskvos A. Lunačiarskio teatro meno institute aktorinio meistriškumo studijas, dar po dešimtmečio – režisūros studijas. Grįžusi dėstė, dirbo Kauno muzikinio dramos teatre, Lietuvos valstybinio rusų dramos teatre, Lietuvos radijuje ir televizijoje, Vilniaus lėlių teatre, Operos ir baleto teatre, įkūrė Valstybinį jaunimo teatrą Vilniuje, statė spektaklius Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre ir Klaipėdos dramos teatre.
Atvykusi į Šiaulius, 1974–1979 metais Aurelija Ragauskaitė dirbo vyriausiąja režisiere Šiaulių dramos teatre. Tuo laikotarpiu pastatė dvylika spektaklių ir išgarsėjo lietuviškos klasikos pastatymais. Tai buvo vienas ryškesnių pakilimo laikotarpių Šiaulių dramos teatrui, o ir pati režisierė prisimena tą laikotarpį, kaip vieną įsimintiniausių ir įspūdingiausių kūrybos etapų. Prie geriausiai kritikų įvertintų spektaklių priskiriami Vinco Mykolaičio Putino „Valdovas“ (1974), Nauberto Jasinsko „Kaip žydėjimas vyšnios“ (1974), Balio Sruogos „Pajūrio kurortas“ (1975), Petro Vaičiūno „Prisikėlimas“ (1977). Pati režisierė prie reikšmingų darbų dar priskiria ir Maksimo Gorkio spektaklį „Vasarotojai“ (1978).
1975 m. už nuopelnus Lietuvos kultūrai apdovanota LSSR nusipelniusios meno veikėjos vardu, 1976 m. LSSR valstybine premija, 1995 m. DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu, 2002 m. „Kristoforo“ apdovanojimu už nuopelnus Lietuvos kultūrai.
Kultūros ministerijos informacija