Sausio 21 d. Mažeikių bėgikų klubas „Penki kalnai“ miesto bendruomenę ir svečius pakvietė į puikią ir įdomią šventę, o pilnutėlė Mažeikių viešosios bibliotekos salė tik patvirtino, kad įvykęs renginys sudomino daug labai įvairaus amžiaus gyventojų.
Šio ažiotažo kaltininkai buvo Lietuvos ultra bėgimo žvaigždės Aleksandras Sorokinas, Viktorija Tomaševičienė ir Vaidas Žlabys.
Bėgimas už laisvę
Renginio pradžioje tik 2016 m. rugsėjo mėnesį įsikūrusio klubo iniciatorė ir prezidentė Milda Zubavičienė pristatė garbingus svečius ir visus pakvietė įsitaisyti jaukiai bei jaustis patogiai. Sveikinimo žodį tarė buvusi aktyvi sportininkė, Savivaldybės mero pavaduotoja Sigutė Bernotienė. „Sportas yra gyvenimo būdas. Bėgti galime visi, bet bėgti ilgai ir labai ilgai tikrai ne visi. Bėgimas yra puiki sveikatinimo ir laisvalaikio praleidimo priemonė, nes išsivalo galva, pasikraunama teigiamų emocijų, pamatoma daug gražių vaizdų, sutinkami bendraminčiai. Vasario 16 d. bus organizuojamas bėgimas Laisvės gatve „Bėgame už laisvę“, kuriuo paminėsime svarbią Valstybės šventę ir parodysime, kad mažeikiškiai irgi mėgsta bėgimą“, – sakė S. Bernotienė.
Iš pirmų lūpų
A. Sorokinas – Lietuvos ultra bėgimo rinktinės narys, dviejų rekordų (100 km ir 24 val.) autorius, 2015 m. Italijoje vykusiose Pasaulio ir Europos 24 val. bėgimo pirmenybėse nubėgo 242,189 km – tai geriausias Lietuvos bėgikų rezultatas per visą čempionatų istoriją. Svečias, turintis puikų humoro jausmą, papasakojo apie savo sportinį kelią, ruošimąsi startams, dalyvavimą varžybose ir traumas, patirtus išgyvenimus, nuotykius ir įspūdžius. Į klausimą, ar Lietuvoje yra trasų tokiam sportui, tituluotas svečias atsakė, kad ne, bet gal Mažeikiai ateityje galėtų tuo užsiimti.
V. Tomaševičienė – Lietuvos rekordo autorė, šiuo sportu užsiima 5 metus, 4 kartus atstovavo Lietuvai, 12 baigtų ultrų.
V. Tomaševičienė tarytum lenktyniavo su A. Sorokinu, kas šmaikščiau prisistatys. Vienoje skaidrėje jauna moteris prisistatė taip: 0 sporto / pakelis cigarečių per dieną / aukštakulniai bateliai. „Niekas neturi ir negali būti labai geras ir tobulas nuo pat gimimo. Pradėjau bėgioti, kai man jau buvo per 30 metų, o to bėgimo pradžia buvo iš prieglaudos paimtas šuo. Vėliau su juo pradėjau dalyvauti šunų kinkinių (canicross), orientacinių žygių su šunimis (dogtrekking) ir kitose varžybose. Išbandžiau pusmaratonį, maratoną, kol apsistojau ties ultra. Ultra prasideda ten, kur baigiasi maratonas, ir neturi savo apibrėžtos pabaigos. Tuo pačiu tai nuostabios kelionės, žmogiškų ribų ir galimybių išbandymas, nauji draugai ir pažintys. Ekstremalios sąlygos žiemos varžybose kalnuose arba sudėtingo reljefo vietovėse: šaltis, ledas, migla, klampojimas per purvynus ir balas, o tuo pačiu – nuostabūs gamtos vaizdai. Pagrindiniai lemiantys ir svarbiausi faktoriai varžybose yra pasiruošimas ir valia, po to seka mityba, strategija ir planavimas bei sėkmė. Atsitiktinės sėkmės faktorius gali sudaryti tik kokius penkis procentus, tačiau sėkmė ir pergalė yra viso darbo rezultatas“, – sakė bėgikė.
Bėgu, kad rytoj bėgtų ir kiti
V. Žlabys – Lietuvos ultra bėgimo rinktinės narys, dažniausiai sutinkamas įvairaus sudėtingumo ultra trail varžybose, kurių finišo protokoluose geba įsitaisyti tarp pasaulio elitinių bėgikų. Laisvalaikiu tarp trail varžybų pasiautėja ir ant bėgimo takelio – 100 km ant bėgimo takelio Lietuvos rekordas priklauso būtent jam. Nuo 2013 m. jis Lietuvai Europos ir Pasaulio čempionatuose atstovavo 5 kartus tiek treilo, tiek plento bėgimo varžybose. Ypač sėkmingi buvo 2016 metai: V. Žlabys Pasaulio ultra treilo taurės „Trans Gran Canaria“ etapo varžybose įveikė 125 km ir iškovojo 8-ąją vietą; Vilniaus prekybos centre „Ozas“ V. Žlabys inicijavo projektą „100 km ant bėgimo takelio“, kurio metu užfiksavo Lietuvos rekordą, o Pasaulio treilo čempionate, vykusiame Portugalijos kalnuose, užėmė 20-ąją vietą.
Pats sportininkas teigia, kad tokioms varžyboms išskirtinio pasiruošimo nereikia. Visa esmė čia slypi nuolatinėse treniruotėse, kurių metu turi progresuoti ir reguliariai didinti fizinį krūvį, stiprinti įvairias raumenų grupes ir ištvermę. „Paprastai pasiruošimas ultramaratonui trunka 2–3 mėnesius. Aš per šį laiką nesnaudžiu ir daugiausia užsiimu fizinės sveikatos stiprinimu: kiekvieną kartą didinu bėgimo distancijas, gerinu bendrą fizinį pasiruošimą, plaukioju baseine, kaitinuosi pirtyje. Taip ne tik gerinu savo ištvermę, bet ir bendrą fizinį pasiruošimą“, – teigė bėgikas, kuris šimto kilometrų ribą yra įveikęs jau ne vieną kartą. Pasak V. Žlabio, šiame sporte svarbiausias yra ne fizinio, o psichologinio pasiruošimo faktorius. Žmogaus kūnas tėra tik įrankis, kuriuo pasinaudoti gali prisitaikęs protas bei išugdyta valia dažnai nepakeliamiems sunkumams.
„Iš esmės šiame sporte norėčiau pabrėžti būtent psichologinio pasiruošimo svarbą. Manau, kad viskas slypi čia. Ypatingai šiame sporte, kai varžybų metu pasidaro beprotiškai sunku, turi įveikti save psichologiškai – tuomet ir kūnas lengviau susidoroja su patiriamu krūviu, kuris, dažnai atrodo, yra nepakeliamas. Bėgimo metu dažnai aplanko net ir pačios blogiausios mintys, tačiau perlipus per save ir tinkamai viską savyje sustygavus, žmogus gali nuversti kalnus“, – tvirtino jis.
Sportininkas, kaip ir jo kolegos, teigė, kad po ilgų distancijų organizmas labai nusilpsta. Tam, kad jis funkcionuotų tinkamai, po varžybų reikalinga derama mityba, fizinis aktyvumas. Nors po didelių krūvių organizmas ir būna pervargęs, tačiau tai reikalinga tam, kad po patirtos didžiulės iškrovos jis nepatirtų streso.
Kalbėdamas apie maistą, V. Žlabys pabrėžė natūralių produktų svarbą. Kaip ypatingą naudą organizmui teikiantį produktą pašnekovas įvardijo beržų sulą, kuri padeda atsistatyti po didelių krūvių ir tuo pačiu metu įveikti ilgas distancijas. „Esu natūralių produktų šalininkas ir šiuo klausimu esu kategoriškas. Kai vieni sportininkai renkasi gerti chemiją, aš mieliau renkuosi natūralius produktus, kurie kur kas sveikesni. Štai, pavyzdžiui, vietoj visų tų nesąmoningų kokteilių mieliau renkuosi sulą. Ji yra geriausias elektrolitų šaltinis. Ypatingai daug jos geriu prieš ir po varžybų, kai mano organizmui reikia įgauti energijos ir sugrąžinti reikalingas medžiagas. Tai man labai padeda. Visų pirma todėl, kad gerdamas natūralų produktą jaučiuosi morališkai teisus prieš patį save, o antra, tai labai naudinga mano organizmui, ką liudija vis gerėjantys rezultatai. Dažnai žmonės klausia, kam ir kodėl man reikia bėgti šimtą kilometrų, nes nesu profesionalas ir neturiu trenerio. Aš atsakau, kad man patinka išbandyti žmogaus galimybes ir pajusti ultrajausmą. Tai yra mano savirealizacija ir mylimiausias pomėgis“, – teigė V. Žlabys. Vienas iš bėgiko siekių – supažindinti visuomenę bei mėgėjus su ultramaratono sportu ir stengtis, kad jis populiarėtų Lietuvoje. Atrodo, kad tai jam ir kolegoms sekasi gerai.
Vytas ALEKNAVIČIUS
Autoriaus nuotr.
