Vasario 16 d. 15 val. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje bus paminėta Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena: vyks tarptautinės parodos „Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – kūrėjai Mintaujos gimnazijoje“ atidarymas, bus pristatyta parodos knyga. Dalyvaus susigiminiavusių miestų – Jelgavos ir Šiaulių – merai Andris Rāviņš ir Artūras Visockas, Lietuvos Respublikos ambasados Latvijos Respublikoje patarėja Jurgita Binkienė, muziejininkai iš G. Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejaus.
Artėjantys dviejų kaimyninių šalių – Lietuvos ir Latvijos – Nepriklausomybių 100-mečių jubiliejai, kurie bus minimi 2018 m., paskatino atkreipti dėmesį į išskirtinę švietimo instituciją – Mintaujos (dabar Jelgava, Latvija) gimnaziją, kurioje mokėsi būsimieji Latvijos Respublikos Prezidentai Janis Čakstė ir Albertas Kviesis, Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, Ministrai Pirmininkai: Mykolas Sleževičius, Vytautas Petrulis, Juozas Tūbelis, Vladas Mironas bei gausus būrys abiejų šalių politikos, ekonomikos, mokslo, kultūros ir meno atstovų, darbu ir kūryba prisidėjusių prie abiejų šalių suklestėjimo.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktoriaus Raimundo Balzos ir G. Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejaus direktorės Gitos Grasės bendru sutarimu Šiaulių „Aušros“ muziejus inicijavo projektą, kurį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė. Projekto tikslas – muziejinėmis priemonėmis – paroda ir knyga – per Mintaujos gimnazijos moksleivių likimus papasakoti Lietuvos ir Latvijos kelią į Nepriklausomybę, perteikti nepriklausomų valstybių istorijos fragmentus.
Parodą parengė, eksponatus atrinko ir tekstus sukūrė Virginija Šiukščienė (parodos koncepcijos autorė ir projekto vadovė), dr. Gintas Putikis (Jelgava), Birutė Lukošiūtė, Gabrielė Jasiūnienė. Paroda parengta lietuvių ir latvių kalbomis, tekstų vertėja ir konsultantė – Šiaulių universiteto docentė dr. Regina Kvašytė. Parodos dizainerė – Zita Šulcienė. Parodoje eksponuojami originalūs eksponatai ir eksponatų kopijos iš 29 abiejų šalių atminties institucijų ir 7 privačių archyvų bei kolekcijų.
Parodos koncepcija grindžiama dvipusiškumu – pristatomi dviejų tautų atstovai, kurie mokėsi Mintaujos gimnazijoje ir prisidėjo prie nepriklausomų valstybių kūrimo, dviejų valstybių Nepriklausomybių paskelbimo faktai, valstybingumo simboliai. Paroda pradedama Mintaujos gimnazijos istorija, pristatomos ryškiausios XIX a. II p. asmenybės: gimnazijos mokiniai – žymiu tautosakininku, publicistu tapęs Krišjanis Baronas, latvių teatro tėvu vadinamas Adolfas Alunanas, gimnazijos mokytojas Jonas Jablonskis, skleidęs lietuvišką dvasią, apie save būręs lietuvius gimnazistus ir daręs įtaką jų nuotaikoms ir tolesnio kelio pasirinkimui. J. Jablonskio aplinkoje prieglaudos ieškojo ir 1893 m. į Mintaują vikaru paskirtas Juozas Tumas-Vaižgantas. J. Jablonskis į Mintaują parkviesdino rašytoją Liudviką Didžiulienę-Žmoną, kuri įkūrė lietuvybės židiniu tapusį moksleivių bendrabutį – pensioną, globojo lietuvius moksleivius. Lietuviai gimnazistai Mintaujoje būrėsi į būrelius ir draugijas, iš kurių garsiausia – „Kūdikio“ draugija, veikusi 1890–1899 m. Draugijos nariai kartu su kitais gimnazistais 1896 m. aktyviai pasipriešino rusinimo politikai – gimnazijos vadovybės vertimui melstis rusų kalba, dėl to dalis moksleivių buvo pašalinti iš gimnazijos be teisės į ją sugrįžti.
Iš gausaus Mintaujos gimnazijos moksleivių būrio išskirti svarbiausi abiejų šalių Nepriklausomybės laikotarpio politikos veikėjai – Prezidentai A. Smetona, J. Čakstė, A. Kviesis, Lietuvos Ministrai Pirmininkai: M. Sleževičius, Ernestas Galvanauskas (mokėsi Mintaujos realinėje gimnazijoje), V. Petrulis, J. Tūbelis, V. Mironas, latvių politikai Frydrichas Vesmanis ir Francis Trasunas. Vienas iš žymiausių lietuvių tautinio atgimimo veikėjų – Jonas Šliūpas – pristatomas kaip bendros abiejų tautų valstybės kūrimo ideologas ir iniciatorius. Kaip asmenybė, vienijusi abi tautas, pristatomas lietuvis kunigas Kazimieras Jasėnas. Baigęs Mintaujos gimnaziją, tolimesnį savo gyvenimą jis susiejo su Latvija: kunigavo įvairiose parapijose, statė katalikų bažnyčias, leido knygas, mokytojavo Mintaujos gimnazijoje. Paroda baigiama dviejų buvusių gimnazistų, dailininkų – lietuvio Petro Kalpoko ir latvio Gederto Eliaso – asmenybių ir kūrybos pristatymu.
Paroda ir parodos knyga „Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – kūrėjai Mintaujos gimnazijoje“ įprasmina abiejų šalių – Lietuvos ir Latvijos – Nepriklausomybių 100-mečius ir prisideda prie abiejų tautų istorinės atminties formavimo.
Paroda 2016 m. lapkričio 16 d. – 2017 m. sausio 25 d. eksponuota Latvijoje, G. Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejuje. Ją aplankė daugiau nei 3 500 lankytojų. Paroda Šiauliuose bus eksponuojama iki balandžio 24 d. Sukurtos edukacinės veiklos parodoje. Visi lankytojai parodoje įgytas žinias bus kviečiami pasitikrinti sprendžiant kryžiažodį, padėsiantį aktualizuoti reikšmingiausius istorijos faktus, susijusius su Mintaujos gimnazija ir jos auklėtiniais, svarbiausiais abiejų šalių tautinio atgimimo ir Nepriklausomybės laikotarpio valstybių veikėjais.
Edukacinis užsiėmimas „Nepriklausomų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – kūrėjų portretai“ yra skirtas Mintaujos gimnazijoje studijavusių abiejų šalių politikos, ekonomikos, mokslo, kultūros ir meno atstovų, savo darbu ir kūryba prisidėjusių prie Nepriklausomų valstybių suklestėjimo, pažinimui. Dalyvauti šioje edukacinėje programoje simboliškai kviečiami visų gimnazijų auklėtiniai – būsimi atkurtos Nepriklausomos Lietuvos valstybės gerovės kūrėjai.
Organizuoti ar pavieniai lankytojai galės užsisakyti parodoje gido vedamą ekskursiją.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus informacija
