Išvežimo baro technikas Alytaus miškų ūkyje – toks yra pirmasis miškų ūkio inžinieriaus kvalifikaciją tuometinėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje įgijusio Šarūno Antanevičiaus darbinės biografijos įrašas. Jau po pusmečio jis paskirtas dirbti Dušnionių girininkijoje girininku, dar po aštuonerių metų - Kalesnykų girininkijos girininku, nuo 2004 m. perėmė miškų urėdo pavaduotojo medienos ruošai ir prekybai, vėliau –miškų urėdo pavaduotojo pareigas, o šią pareigybę panaikinus, nuo 2013 –ųjų iki šiol dirbo vyriausiuoju inžinieriumi.
Pats save 50 m. naujasis Alytaus miškų urėdas apibūdina kaip sugebantį išklausyti kitų nuomonę, plėtoti diskusijas, priimti sprendimus, tad įmonė, reikia manyti, turės tolerantišką vadovą. Siekdamas eiti Alytaus miškų urėdo pareigas, Š. Antanevičius pateikė itin išsamią, apgalvotą veiklos programą, kurios laikantis galima tikėtis teigiamų VĮ Alytaus miškų urėdijos darbo rezultatų.
Š. Antanevičius – vedęs, užaugino sūnų ir dukrą. Kaip ir dauguma miškininkų, naujasis Alytaus krašto girių šeimininkas yra medžiotojas, jam nesvetimi ir tokie pomėgiai kaip žvejyba, sportas ir kelionės.
Alytaus miškų urėdija - viena iš mažiausių šalyje, vyraujantys medynai – pušynai, eglynai, ąžuolynai ir beržynai. Ūkininkavimo sąlygos – labai įvairios, kadangi yra ir sausesnių, nemažai šlapių, taip pat pelkinių miškų.
Alytaus rajono girios – tai mažas lopinėlis Lietuvos miškų žemėlapyje, saugantis savo teritorijoje ne vien tik gamtinius išteklius. Čia yra europinės svarbos gamtinės buveinės - Žuvinto biosferos rezervatas ir Nemuno kilpų regioninis parkas, šeši valstybiniai draustiniai, turtingi retų į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų ir gyvūnų, taip pat valstybės saugomi gamtos paveldo objektai - aukščiausia Lietuvos pušis ir eglė, storasis ąžuolas ir senoji guoba, geologiniai ir geomorfologiniai dariniai bei Nemunaičio mineralinė versmė.
LR Aplinkos ministerija