Spalio 6 d. Mažeikių muziejuje atidaryta mažeikiškio dailininko Virgio Tamošiūno, kuris jau yra gerai žinomas ir užsienio žiūrovui, paroda „Nuosėdos“. Apie 50 tapybos darbų apima kelių paskutiniųjų (2012–2016) metų kūrybinį laikotarpį.
Mūza apie mūzą
Dailininko žmona ir kolegė Rasa Tamošiūnienė taip pristatė savo vyro autorinę parodą: „Virgio tapybos kelias gulė palaipsniui, metai po metų. Realistinių daiktų, žmonių, žvėrių figūros nepastebimai tampa siluetais, dėmėmis, vėliau virsta abstrakčiomis formomis. Su laiku viskas išsigrynina, tampa skaidru – tarsi žiūrėtum pro mikroskopą į kažkokio objekto dalelę ir sunkiai galėtum pasakyti, koks tai daiktas. Bet tai, ką mato žiūrėtojas, jį domina ir žavi. Pamažu atsiranda tarsi išgrynintas mikropasaulis – tai, kas slepiasi pačioje giliausioje tapytojo sielos kertelėje, kas neapčiuopiama, nematoma ir vargu, ar nusakoma bei paaiškinama žodžiais. Įvestas šriftas ir jo fragmentai, tarsi inkliuzai, suteikia darbams grakštumo, lengvumo ir iš esmės keičia visą kompoziciją. Nors žiūrovas dažnai bando perskaityti ir perprasti paveikslo prasmę, tačiau raštas čia daugiau atlieka kompozicinės dermės vaidmenį. Nors kas žino, ką po „įskaitomais-neįskaitomais“ painiais raidžių ir ženklų vingiais slepia pats autorius? Autoriaus kūriniai turi paslaptį, kurią žiūrovui norisi įminti ir nereikia nusiminti, jeigu tai suvokti ir perprasti nepavyksta iš karto.“
Kolegiški pastebėjimai
M. Račkausko gimnazijos dailės, technologijų mokytoja ekspertė, metodinės grupės pirmininkė Asta Mileškienė sakė: „Turiu pasakyti, kad stiprioji Virgio pusė yra spalva ir kompozicija. Ar tai vidinė nuojauta, ar ilgų ieškojimų rezultatas, negaliu pasakyti. Galbūt viskas kartu. Bet, žvelgiant į atskirus tapybos darbus, norisi pasakyti, taip, juose mane viskas įtikina. Mačiau pirmuosius dailininko darbus. Jau tada atkreipiau dėmesį į tai, kad Virgis Tamošiūnas puikus koloristas. Šiandieniniai darbai tai tik patvirtina. Tamsios spalvinės dėmės, prabėganti juoda ar balta grafinė linija neskleidžia sunkios nuotaikos. Atvirkščiai, vienuose darbuose matau daugiau lengvo žaismo, kituose – ramybės. Dėmių ir spalvų šėlsmas nurimsta aiškioje, apgalvotoje kompozicijoje. Parodos atidarymo metu modernizmo proveržis ir meno sintezė tapyboje bei muzikoje paliko gilų įspūdį.“
Autorius apie parodą
Dailininkas V. Tamošiūnas mūsų laikraščiui sakė: „Aktyvus menininko gyvenimas, patirtis, bendravimas su žmonėmis, kolegomis, aplinka, kurioje gyveni ir užsiimi kūryba – visa tai dulkelė po dulkelės nusėda į širdį, atmintį. Lietuvių kalbos žodyne apie žodį „nuosėdos“ rašoma, kad tai cheminės reakcijos metu išsiskiriančios dažniausiai kietosios dalelės. Žinoma, parodos pavadinimą reikėtų suprasti ne tiesiogine, o perkeltine prasme – man bendravimas su žmogumi ir yra ta „cheminė reakcija“, po kurios kažkas lieka tavo viduje. Tiek gyvenime, tiek tapyboje visada stengiuosi būti maksimaliai atviras. Juk eksponuodamas savo kūrybą visada pirmiausia rodai savo mąstymą, santykį su aplinka, savo pasirinktas ir išgyventas vertybes. Neįmanoma atsieti kūrybos nuo kasdienio gyvenimo. Tai natūralus gyvenimo tęsinys.
Didelę reikšmę savo kūryboje teikiu atsitiktinumui. Manau, kad atsitiktinumas yra pagrindinė žmogaus egzistavimo sąlyga. Visada bandoma sukurti tam tikrą schemą, tam tikras taisykles, nes atsitiktinumas visada mums kelia nerimą. Tačiau nereikia pamiršti, kad būtent menas kuria taisykles, o ne taisyklės meną – tai tikriausiai ir yra viena iš esminių laisvės sąlygų. Dažnai paveiksluose naudoju tam tikrus užrašus – jie šiek tiek intriguoja žiūrovą, nes žmogus visada siekia suprasti rašymo turinį, bet man parašymai reikalingi tik kaip paveikslo kompozicijos plastinis elementas. Kaip žinome, visos raidės tėra abstraktūs grafiniai ženklai. Taigi ir jų sąmoningas sumaišymas griauna proto galimybes patogiai ir aiškiai suvokti rašymų prasmę... Rašydamas kažkokius žodžius, turiu mintyse kalbėjimą. Kalbėjimą be pasakojimo, kur įvairūs dalykai yra pajuntami, o ne parodomi.
Tai mano trečioji personalinė paroda, surengta Mažeikių muziejuje (2005 m.; 2011m.; 2016 m.). Esu surengęs daug parodų įvairiose Lietuvos ir užsienio galerijose bei parodų salėse, tačiau rengti parodą mieste, kuriame gyveni, visada didelis iššūkis ir atsakomybė. Džiaugiuosi, kad tiek daug žmonių atvyko į parodos atidarymo šventę, kad širdis ir mintys vėl pasipildė „gerosiomis nuosėdomis“.“
„Biksiškas“ siurprizas
Parodoje dalyvavo ir buvęs Virgio studijų laikų muzikinis bendražygis, grupės BIX būgnininkas, garso menininkas, vienas geriausių Europos perkusininkų, šiaulietis Gintas Gascevičius. Fantastiškas ir neįprastas garsų skambėjimas, jų vibracija, puikiai derėjo prie aplinkos bei paveikslų. Gausiai susirinkę mažeikiškiai gėrėjosi reginiu ir paroda.
Vytas ALEKNAVIČIUS
Autoriaus nuotr.
01 - Autorius kvietė žiūrėti ir kalbėti.
02 -Parodos atidarymas sudomino mažeikiškius.
