Penktadienį Sedoje paminėtos Sedos kautynių 72-osios metinės. Renginį organizavo Sedos kultūros centras, Sedos parapijos klebonas ir Sedos seniūnija. Renginį vedė Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos pedadogė Gražina Vainutienė.
Prisiminkime visada
Sedos kautynių minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Po šv. Mišių uždegtos žvakutės ir padėtos gėlės prie paminklo kovotojams už laisvę. Kalbėjo Žemaitijos šaulių kuopos vadas Julius Svirušis. Mažeikių šaulių kuopos vado Prano Trakinio teigimu, bėgantys metai vis dėlto daro savo: iš mūsų atminties pamažu išsitrina kai kurie įvykiai: „Tačiau nepamirškime istorijos: jeigu prisimename taip seniai vykusį Žalgirio mūšį, jeigu prisimename ir kitus istorinius įvykius, tai ir Sedos kautynes turime prisiminti kiekvienais metais. Tai mūsų pareiga perduoti šią tradiciją ateinančioms kartoms. Būkime stiprūs bei tvirti.“
Žuvusiųjų atminimui iššauta patrankos salvė.
Pagarba žuvusiems
Nuo paminklo kovotojams už laisvę renginio dalyvių kolona, lydima Sedos pučiamųjų orkestro „Griaustinis“, patraukė į senasias Sedos kapinaites, kuriose ilsisi bebaimiai kariai, ištikimi Lietuvos patriotai, nepabūgę tą lemtingą 1944-ųjų spalio 7-ąją susigrumti su daug kartų galingesniu priešu.
Čia taip pat uždegtos žvakutės ir padėtos gėlės, o žuvusiųjų atminimas pagerbtas tylos minute. Apie amžinybę, apie tai, kad pasaulis vis dėlto gražus ir kad kiekvienais metais prasmingai paminimos Sedos kautynės, kalbėjo prieš porą metų iškeliavusio į amžinybę Sedos kautynių dalyvio Augusto Mylės sūnėnas Paulius Mylė. Sedos seniūnas Algirdas Grinkevičius padėkojo visiems dalyvavusiems ir išreiškė pagarbą žuvusiems. Tradiciškai Mažeikių kuopos šauliai iššovė tris salves (už Sedos kautynes, už Sedą, už Tėvynę Lietuvą). Talkinant Sedos pučiamųjų orkestrui, patriotines, partizanų ir tremtinių dainas dainavo Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Atmintis“ (vadovė Zita Gužauskienė).
Valerija KVEDARAITĖ
Nuotraukos Gintauto Griškėno