Greta Varėnos – pavyzdinis „Dzūkijos statybos“ projektas

Už Merkinės, netoli Panaros kaimo, gražiame ir atokiame gamtos kampelyje įsikūręs vyrų vienuolynas, pavadintas Panaros Pilnų namų bendruomene – išskirtinis objektas visomis prasmėmis. Kunigo Valerijaus Rudzinsko prieš daugiau nei penkiolika metų atviroje miško aikštelėje sukurtas stebuklas žavi ne tik savo kilnia socialine misija, bet ir gali būti vadinamas inžinerinių pasiekimų pavyzdžiu Lietuvoje. Panaroje išdygę statiniai jau šiandien atitinka reikalavimus, kurie Lietuvoje bus privalomi tik po kelerių metų.
Statiniai, aplenkę laiką ir reikalavimus
Būtent čia, Panaroje, „Dzūkijos statybos“ specialistų rankomis 2012 metais baigtas statyti pirmasis pasyvus pastatas Lietuvoje. Vieno aukšto pastatas su mansarda ir rūsiu sertifikuotas Vokietijos pasyvių namų institute. Namas, skirtas nuo narkotikų ir alkoholio priklausomų asmenų socialinei ir psichologinei reabilitacijai, atitinka A+ energinio naudingumo klasės reikalavimus. Maždaug 600 kv. metrų ploto statinyje „Dzūkijos statybos“ specialistai atliko visus bendruosius statybos darbus: įrengė pamatus, sumontavo sienas, pertvaras, perdangas, stogo konstrukcijas. Vokiečių vertinimas parodė, kad visi darbai buvo atlikti nepriekaištingai.
Mažai energijos naudojantis namas suprojektuotas ir pastatytas atsižvelgiant į Dzūkijos nacionalinio parko reikalavimus. Čia įrengti gyvenamieji kambariai 20 žmonių ir dviem reziduojantiems darbuotojams, kabinetai psichologui, socialiniam darbuotojui, priėmimo kambarys bei kabinetas administracijos darbuotojams. Rūsyje – pagalbinės patalpos: susirinkimų kambarys, dušo patalpa, skalbykla, katilinė ir kitos ūkinės patalpos.
Kartu su vasara Panaroje baigėsi ir antrojo – valgyklos pastato – statybos darbai. Jam taip pat suteikta A+ energinio efektyvumo klasė. Pastate įrengtas geoterminis šildymas, įrengti trys rekuperatoriai. Tikėtina, kad tai bus ir vienas pirmųjų A++ klasės pastatų Lietuvoje – tereikia baigti saulės jėgainės montavimo darbus, – ji leis 51 proc. elektros energijos pasigaminti vietoje. Tikimasi, kad naujasis valgyklos pastatas taip pat pelnys Vokietijos pasyviųjų namų instituto sertifikatą – šiuo metu ruošiami dokumentai jam gauti.
Pagal Lietuvoje priimtą klasifikaciją, A++ klasę atitinka energijos beveik nevartojantis statinys, kurio energinis naudingumas yra labai aukštas, o reikalingos pirminės energijos, kuri beveik lygi nuliui arba kurios suvartojama labai mažai, didžiąją dalį turėtų sudaryti atsinaujinančių išteklių energija, įskaitant vietoje ar netoliese pagamintą atsinaujinančių išteklių energiją.
Panaroje buvo planuojamas statyti ir tokio paties tipo kunigo namas, tačiau bendruomenei tokia finansinė našta pasirodė per didelė – mat visi darbai vykdomi iš bendruomenės ir aukotojų lėšų.
Pilnų namų bendruomenės projektų vadovė Rūta Jakubonienė sako, kad statyti aukštos energinės klasės namus Panaroje buvo nuspręsta atsižvelgiant į kelias esmines priežastis. „Pirma, tai yra darna su gamta. Antra, norėjome, kad eksploatacija kainuotų nedaug, kad nereiktų rūpintis kuru. Trečia, buvo svarbus komfortas juose gyventi“, – sprendimo motyvus įvardija pašnekovė.
Kaip sako p. Jakubonienė, atsiradus galimybėms Panaros Pilnų namų bendruomenės statinių parkas plėsis. Turėdami teigiamos patirties, tokius statinius panariečiai drąsiai rekomenduoja ir kitiems – pirmajam statiniui kelti lūkesčiai ir reikalavimai dėl eksploatacijos ir komforto buvo patenkinti su kaupu. R. Jakubonienė skaičiuoja, kad pirmojo pastato išlaikymas kainuoja vos 1-2 eurus per metus už kvadratinį metrą.
Klaidos gali kainuoti brangiai
Pasyvūs pastatai pasaulyje atsirado prieš daugiau nei du dešimtmečius. Lietuvoje jie kol kas kyla nedrąsiai – po keletą per metus, todėl ir statybos bendrovių patirtis statant tokio tipo statinius kol kas ribota. Su kokiais iššūkiais susidūrė „Dzūkijos statyba“, sutikusi imtis šio projekto?
UAB „Dzūkijos statyba“ generalinis direktorius Alvydas Raguckas sako, kad statant aukštos energinės klasės pastatus itin svarbus atsakingai paruoštas projektas. „Architektas dar projektavimo stadijoje turi būti numatęs, kokios energinės klasės statinys iškils. Statybos vadovams darbą itin palengvina „išdirbti“ mazgai – matai brėžinį ir žinai, ką daryti. Didelio pasirengimo statybininkams nereikia“, – sako pašnekovas.
Vadovo teigimu, kur kas daugiau iššūkių kyla ne statybininkams, o projektuotojams ir architektams. Mat viena iš pagrindinių priežasčių ir problemų, kodėl pasyvių pastatų statybos mūsų šalyje vis dar pradinėje stadijoje, – žinių stoka. Lietuvoje per mažai kvalifikuotų asmenų, suprantančių pasyvaus namo koncepciją. „Turėtų būti mokymai, kaip projektuoti mazgus. Visų pirma juose turėtų dalyvauti architektai ir konstruktoriai, kuriems būtų suteikiamos pagrindinių mazgų konstravimo žinios. Yra labai specifinių mazgų, kurie itin svarbūs atliekant sandarumo testą – perdangų plokščių sujungimai su sienomis, langų statymo mazgai, rūsio grindys ir sienos, durų mazgai. Todėl tokie mokymai būtų labai naudingi“, – svarsto A. Raguckas.
„Dzūkijos statybos“ galva neslepia, kad aukšto energinio naudingumo pastatų statybos reikalauja atidesnio žvilgsnio, nes klaidos gali kainuoti brangiai. „Viską parodo sandarumo testas ir gautas rezultatas. Jei koeficientas žemas, vadinasi, kažką pražiūrėjai, blogai padarei. Tada tektų iš naujo draskyti, ardyti, iš naujo perdarinėti. Kad to nereiktų daryti, reikia daryti gerai iš karto“, – sako specialistas. Šiandien A. Raguckas džiaugiasi, kad sėkmingai įgyvendintas Panaros Pilnų namų bendruomenės projektas – visai „Dzūkijos statybos“ komandai yra gera patirtis, leisianti ateityje imtis panašių darbų.
A. Raguckui pritaria ir „EE plius“ vadovas Remigijus Simanavičius. Jo vadovaujamos bendrovės specialistai parengė Panaros namų koncepciją, šiuose statiniuose projektavo inžinerines sistemas ir vykdė statybos darbų priežiūrą. „Tokioms statyboms yra keliami aukštesni reikalavimai, reikia daugiau dėmesio. Kalbanat apie „Dzūkijos statybą“, jie statydami pirmą pastatą įgijo reikiamų žinių, todėl antrą pastatą statyti jiems buvo lengviau. Darant kažką pirmą kartą, iššūkių netrūksta. Jei stengiamasi ir pakanka kompetencijos, iššūkiai išsprendžiami“, – sako R. Simanavičius.
Lietuvoje pastebi pažangą
Kalbėdamas apie energiškai efektyvių namų statymo aktualumą, R. Simanavičius sako, kad Lietuvoje pažanga pastebima jau šiandien. „Jei lygintume, kaip buvo prieš 3-4 metus, šiandien vis daugiau žmonių jau projektuoja A ir aukštesnės energinės klasės pastatus“, – pastebi specialistas.
Kodėl visi tokius namus stato iš anksto, jei reikalavimai įsigalios tik po kelerių metų? „Lietuvoje dažnai vyrauja požiūris daryti tai, kas dar leidžiama. Tie, kurie žiūri nors šiek tiek į priekį, kelia ne tik minimalius reikalavimus. 2021 metai netruks ateiti. Šiuo metu projektuojami ir statomi A+, A++ statiniai atitiks to laikmečio minimalius reikalavimus. Žiūrėjimas į priekį ir lemia dabar atsirandantį jų poreikį. Tai pats racionaliausias pasirinkimas“, – paaiškina „EE plius“ vadovas R. Simanavičius.
Statybunaujienos.lt primena, kad reikalavimas statyti A+ energinio naudingumo pastatus įsigalios nuo 2018-ųjų, nuo 2021-ųjų statybų leidimai bus išduodami tik A++ klasės statiniams.
Bendrovės „Dzūkijos statyba“ nuotr. 

Genė DRUNGILIENĖ