Praėjusią savaitę Mažeikių muziejuje atidaryta Vinco Ramanausko iš negatyvų šiuo metu atspaustų istorinių fotografijų paroda „Sibiras – Žemaitija“. Ekspozicijoje pristatomos užfiksuotos 50–60 m. senumo akimirkos iš Sibiro tremties, Purplių kaimo kasdienybė, kitų Žemaitijos vietovių praeitis.
Vyrauja pozuojančių, dirbančių žmonių portretai, grupinės fotografijos. Autoriui, birželio mėnesį atšventusiam 85-ajį gimtadienį, buvo džiugu ir malonu parodoje išvysti didelio formato fotografijas. Prieš daugelį metų fotografas jas spaudė kontaktiniu būdu 6x9 cm dydžio.
Pristatyta tik maža dalis šio fotografo mėgėjo negatyvų, patekusių į muziejų, tad ateityje parodų gali būti daugiau, kadangi per savo amžių V. Ramanauskas prifotografavo daugybę nuotraukų. Šios parodos rengimą finansavo Mažeikių rajono savivaldybė.
V. Ramanausko nuotraukos stebina optimizmu, teigiama energetika ir romantika. Mes Sibirą dažniau esame linkę prisiminti ir lyginti su atšiauria gamta, sunkiomis gyvenimo bei darbo sąlygomis, skaudžiomis netektimis. Fotografo V. Ramanausko herojai – laimingi ir neatrodo, kad jie apsimetinėtų. Tai tiesiog unikalu! Tragedija ir suluošinti likimai perteikti visiškai nauju rakursu.Fotografo sūnus muziejininkas Vytautas Ramanauskas sukomplektavo tokią darbų kolekciją, kuri yra ir estetiška, ir šviesi.
Autoportretas su smuikininku Kazimieru Zaksu (1955 m.), reportažinis ciklas „Saltonų šeimos palydos į Lietuvą (1958 m.), ciklas „Dirbantys žmonės“ (1955–1964 m.), „Velykos Purplių kaime“ (1961m.) – tai tik keli pavadinimai iš eksponuojamų darbų.
Vytas ALEKNAVIČIUS
Autoriaus nuotr.
