Nuo praėjusios savaitės į redakciją kreipiasi žmonės, informuodami apie stadiono tvenkinyje likusias gulbių porą ir du jų jauniklius, kurių vienas sužeistas. Mažeikių rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus atstovai dėjo pastangas, kad gulbiukai būtų išgelbėti, tačiau to padaryti nepavyko.
Pastangos bergždžios
Žmonių pramintame Juodpelkio tvenkinyje, netoli Pavenčių gatvės, netikėtai į Lietuvą atplūdus žiemai, liko gulbių šeimyna: pora ir du jų vaikai. Praeiviai baiminasi, kad gulbės įšals į ledą ir taip žus. Redakcijai gavus pirmąjį signalą, kreiptasi į medžiotojus, kurie patikino padėti negalintys, vėliau – į aplinkosaugininkus. Savivaldybės Aplinkos apsaugos, asmens ir visuomenės sveikatos skyriaus vedėjas Zigmantas Kristutis „Būdą žemaičių“ informavo, jog skyriaus specialistė buvo nuvykusi apžiūrėti situacijos, kreiptasi į Veterinarinę tarnybą, šiai atsisakius – į Klaipėdoje esančią gyvūnų globos įstaigą. Vakar iš jos atvykęs specialistas bandė, jauku prisiviliodamas sužeistą jauniklį, sugauti. Po kelių nesėkmingų bandymų pagalbon pasikviesti ugniagesiai gelbėtojai, tačiau ir šie nieko padėti, tikino, negalintys. Anot jų, reikią laukti, kol vandens telkinys visiškai užšals.
Vietoj naudos – žala
Gailėdami paukščių, gamtos mylėtojai maitina juos net šiltuoju metų laiku. Pasak specialistų, toks žmonių kišimasis į gamtą ne tik nenaudingas, kaip tikimasi, bet žalingas.Mat pramogaudami ar iš geros valios, bet dėl nežinojimo šiltuoju sezono metu daro, anot jų, gerą darbą: „Jeigu jau pradėjote rūpintis ir globoti paukščius šiltuoju metu, tai turite daryti visus metus. Atšalus orams, paukščiams ieškoti maisto tampa vis sudėtingiau ir tai reikalauja daugiau pastangų, o iš dalies pasikeitęs gyvenimo ritmas jiems teikia daugiau grėsmės nei gerovės. Atminkite, kad lesinti paukščius galima tik natūraliu grūdiniu maisto daviniu, jokiu būdu neduokite bandelių, batonų ar kitų sintetinių maisto gaminių, nes nuo jų gyvūnai gali nugaišti. Taip pat reikėtų žinoti, kad paukščiams pageidautina paįvairinti maistą, o tai gali būti grūdai, daržovės. Berkite pašarą kuo arčiau paukščių – geriausia iškart į vandenį – ir leiskite sulesti viską, o tik po to duokite daugiau. Nepamirškite, kad didesniems paukščiams reikia didesnio kiekio maisto.“
Pagalba – tik sužeistiems
Pasak gyvūnų globos specialistų, užėjus šalčiams, padaugėja pagalbos skambučių, bet didžioji jų dalis būna klaidingi: „Žmonės visuomet linkę perdėti ir sutirštinti situaciją. Kad taip neatsitiktų, prašome visuomenės supratingumo: visų pirma, jei radote paukštį, panašų į sužeistą, jei nėra grėsmės jums, prieikite ir įsitikinkite, kad pagalba sparnuočiui reikalinga ir būtina. Dažnai einant tamsiuoju paros metu ar esant prastam matomumui, tenka išgirsti kuriozinių istorijų, kai vandens paukščiai supainiojami su negyvais objektais ar tiesiog su apledijusia sniego pusnimi. Kartais žmonės pasakoja, kad gyvūnas ilgą laiką nerodė gyvybės ženklų, tiesiog nejudėjo ir buvo lyg sustingęs, bet taip gali atsitikti todėl, kad jis kaupia energiją ar šildosi. Paukštis blaškosi ir būna neramus, jeigu yra smarkiai sužeistas, kartais tenka aplink sniegą pastebėti kraujo dėmes, kurios iškart signalizuoja apie pavojų. Tuomet reikia kuo skubiau reaguoti ir ieškoti profesionalios pagalbos. Jeigu atsitiko taip, kad radote sužeistą ir nusikamavusį paukštį, skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112. Operatoriai iš karto informaciją perduos Gyvūnų globėjų asociacijai, kurios operatyvus personalas pasirūpins reikiama globa ir priežiūra.“
